Buhalterio diena turėtų suktis apie skaičius, kurie ką nors reiškia. Praktikoje nemaža jos dalis prabėga ieškant trūkstamų dokumentų, tikrinant paskubomis suvestus duomenis ir aiškinantis, kodėl dvi ataskaitos nesutampa. Taip yra visur. Lietuvoje tai galioja savaip: palyginti nedaug buhalterių tvarko apskaitą labai dideliam skaičiui labai mažų įmonių, o mokesčių administratorius sąskaitų lygmens duomenis renka nuo 2016 metų.

Dirbtinis intelektas trūkstamo dokumento neatsiųs ir atsakomybės nuo buhalterio peties nenuims. Bet jis gali sumažinti rankinį darbą tarp šių žingsnių: informacijos paiešką, laikotarpių palyginimą ir kasdienių užduočių paruošimą.

Lietuvos kontekstas: daug mažų klientų ir nemažai atskaitomybės

Lietuvos verslas sudėtas iš labai mažų įmonių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, daugiau nei aštuonios iš dešimties veikiančių mažų ir vidutinių įmonių turi mažiau nei 10 darbuotojų. Tačiau ir labai mažai įmonei reikia PVM deklaracijų, darbo užmokesčio skaičiavimo, metinės atskaitomybės ir tvarkingo audito pėdsako. Atskaitomybės krūvis vienam klientui nemažėja proporcingai kliento dydžiui.

Prie to prisideda i.MAS – VMI išmanioji mokesčių administravimo sistema. Nuo 2016 m. spalio 1 d. PVM mokėtojai per i.SAF iki kito mėnesio 20 dienos teikia išrašytų ir gautų sąskaitų faktūrų registrus, i.VAZ apima prekių gabenimą, o i.SAF-T – apskaitos duomenų rinkmenas. Lietuva sąskaitų lygmens atskaitomybę įsivedė anksti, tad Lietuvos buhalteriai su mėnesiniu duomenų kokybės terminu gyvena jau beveik dešimtmetį.

Kitas žingsnis jau suplanuotas. Lietuva rengiasi privalomam verslo tarpusavio (B2B) e. sąskaitų modeliui nuo 2028 metų. Jis remsis Europos standartu EN 16931 ir derės su ES „PVM skaitmeniniame amžiuje” (ViDA) taisyklėmis, įsigaliojančiomis 2030 metais. Sąskaitos keliaus kaip struktūrizuoti duomenys, o ne kaip PDF failai. Tiems, kurių programa tam pasiruošusi, tai geros naujienos. Tiems, kurių ne – daug rankinio duomenų vedimo.

Kur iš tikrųjų dingsta laikas

Apskaita yra kur kas daugiau nei sąskaitų suvedimas ir deklaracijų pateikimas. Į įprastą savaitę telpa trūkstamų dokumentų ir operacijų detalių paieška, suvestų duomenų tikrinimas, laikotarpių palyginimas, neatitikimo priežasties gaudymas, klientų klausimai, informacijos ieškojimas programos vadovuose ir sąskaitų, ataskaitų bei suvestinių rengimas.

Atskirai nė viena šių užduočių ilgai netrunka. Kelios dešimtys per dieną jau yra rimtas krūvis, o nuolatinis blaškymasis tarp užduočių spaudžiant terminams didina klaidos tikimybę.

Gartner apklausa, kurioje dalyvavo 497 finansų specialistai, parodė, kad 18 proc. respondentų finansinių klaidų padaro bent kartą per dieną, apie trečdalis – po kelias per savaitę, o 59 proc. – po kelias per mėnesį. Gartner šias klaidas siejo ne su kompetencija, o su per dideliu darbo krūviu.

Vadinasi, automatizavimo tikslas nėra sutalpinti daugiau užduočių į tą pačią darbo dieną. Tikslas – sumažinti spaudimą joje.

Kiek laiko realiai gali sutaupyti dirbtinis intelektas

Tai jau nebe teorija. Stanfordo ir MIT mokslininkai tyrė generatyvaus dirbtinio intelekto naudojimą apskaitos įmonėse: apklausė 277 buhalterius ir išanalizavo 79 mažų bei vidutinių įmonių duomenis. Kaip rašo Journal of Accountancy, dirbtinį intelektą naudojantys buhalteriai apie 8,5 proc. darbo laiko perkėlė nuo rutininio duomenų vedimo ir operacijų klasifikavimo prie vertingesnių darbų. Per 40 valandų savaitę tai maždaug 3,5 valandos, o per metus – apie 182 valandas. Daugiau nei keturios pilnos darbo savaitės.

Ne mažiau svarbūs ir kiti rezultatai:

• 55 proc. daugiau konsultacijų klientams per savaitę
• 21 proc. daugiau apmokamų valandų
• mėnesio uždarymas baigiamas vidutiniškai 7,5 dienos anksčiau
• 12 proc. detalesni didžiosios knygos įrašai

Įdomiausias būtent paskutinis skaičius. Sutaupytas laikas nebuvo paimtas iš kokybės. Įrašai tapo detalesni, o ne atvirkščiai.

Lietuva jau juda šia kryptimi

Lietuvos verslas leidimo nelaukia. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metų pradžioje dirbtinio intelekto technologijas naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių – per metus 12,5 procentinio punkto daugiau. Eurostatas ES vidurkį nurodo 20 proc., o Lietuvos šuolį – trečią didžiausią Sąjungoje po Danijos ir Suomijos.

Ta pati nacionalinė statistika rodo, kad debesijos paslaugas perka 58,1 proc. įmonių, o finansų ar apskaitos programas tokiu būdu – 43,5 proc. Kitaip tariant, programa daugeliu atvejų jau yra debesyje. Pridėti asistentą, kuris skaito joje esančius duomenis, yra kur kas mažesnis žingsnis, nei atrodo.

Kodėl AI asistentas naudingesnis pačioje apskaitos programoje

Viešas pokalbių robotas gali paaiškinti, kas yra ilgalaikis turtas. Bet jis nežino jūsų kliento apyvartos, PVM situacijos ir to, kurios kovo mėnesio sąskaitos trūksta.

SimplBooks AI asistentas veikia ten, kur finansiniai duomenys jau yra. Nieko nereikia kelti į atskirą skaičiuoklę ir nieko nereikia klijuoti į viešą pokalbių langą.

Jis padeda:

• gauti atsakymus apie apskaitą ir SimplBooks naudojimą, įskaitant lietuviškus niuansus, tokius kaip PVM deklaracijos ir i.SAF
• parengti aiškias suvestines pagal pačios įmonės duomenis
• palyginti skirtingų laikotarpių rezultatus
• pastebėti galimas klaidas ir įrašus, vertus antro žvilgsnio
• skaitmeninti pirkimo sąskaitas ir kvitus iš nuotraukos
• atlikti užduotis programoje pagal įprasta lietuvių kalba parašytus nurodymus

Pavyzdžiui, galite paprašyti palyginti šių metų pardavimo pajamas su praėjusiais, apibendrinti pastarojo pusmečio rezultatus arba suskaidyti darbo sąnaudas pagal ketvirčius. Galite ir ne klausti, o nurodyti: „Sukurk 350 EUR sąskaitą klientui X.” Asistentas ją paruošia iš SimplBooks jau esančių duomenų, o jums lieka patikrinti ir patvirtinti.

Klaidų paieškos srityje ICAEW rašo, kad generatyvusis dirbtinis intelektas palengvina apskaitos ciklą, tarp jų ir laikotarpio uždarymą, nes peržvelgia duomenis, kuriuos kitaip tektų tikrinti eilutę po eilutės. Dažnai būtent tai skiria penkių minučių patikrinimą nuo popietės, praleistos slenkant operacijų sąrašą.

Jei apskaitą tvarkote patys

Ne kiekviena Lietuvos įmonė turi savo buhalterį. Nemažai verslo savininkų apskaitą tvarko patys – dažniausiai vakare ir dažniausiai tarp trijų kitų darbų.

Laiko sutaupoma lygiai taip pat, tik tai atrodo kitaip. Užuot ieškoję pagalbos centre, kaip apskaityti PVM nuo pirkimo ES viduje, tiesiog paklausiate. Užuot kūrę skaičiuoklę, kad pamatytumėte, ar šis ketvirtis buvo geresnis už praėjusį, tiesiog paklausiate. O kai prireikia buhalterio, jis gauna tvarkingesnius duomenis, kurių taisymas paprastai kainuoja mažiau.

Dirbtinis intelektas nepakeičia profesinio sprendimo

Vertė čia yra ne pakeitimas, o rutinos sumažinimas.

Dirbtinis intelektas gali surasti ir surinkti informaciją, atlikti pirminį palyginimą ir paruošti užduotį. Sprendimas ir atsakomybė lieka žmogui. Asistento parengta sąskaita prieš išsiuntimą patikrinama. Pažymėtas neatitikimas peržiūrimas prieš tampant koregavimu.

Toks darbo pasidalijimas ir yra visa esmė. Dirbtinis intelektas randa informaciją, buhalteris nusprendžia, ką ji reiškia. Dirbtinis intelektas paruošia užduotį, buhalteris ją patvirtina. Lieka darbas, kuriam iš tikrųjų reikia patirties, konteksto ir profesinio sprendimo. Būtent už jį klientai ir moka noriai.

Mažiau paieškų, daugiau vertės

Kai didžioji dienos dalis praeina gaudant dokumentus, tikrinant įrašus ir taisant klaidas, suprasti, ką skaičiai sako apie verslą, lieka labai mažai laiko.

Kelios sutaupytos valandos per savaitę per metus virsta dešimtimis ar šimtais valandų. Tą laiką galima skirti klientų konsultavimui, rezultatų analizei arba tiesiog ramesniam ir tikslesniam mėnesio uždarymui.

SimplBooks AI asistentas yra ten pat, kur vyksta kasdienis apskaitos darbas, ir skaito tikrus jūsų įmonės duomenis. Jis įtrauktas į visus mokamus planus nuo 5 EUR per mėnesį, o pats SimplBooks prasideda nuo 9,90 EUR per mėnesį.

Išbandykite SimplBooks ir AI asistentą nemokamai 30 dienų.